Šią vasarą sulaukėme mūsų kraštiečio Leono Ernesto Juozonio giminių Stašių dovanos gimnazijai. Jie atvežė keletą skulptūrų, asmeninių daiktų, kraštotyrinio archyvo dokumentų. L.Juozonis buvo mūsų gimnazijos muziejaus įkūrimo iniciatorius.
,, Jis gimė 1922 m. liepos 24 d. Geniškio II vienkiemyje (Pandėlio valsčiuje). 1932–1940 m. mokėsi Rokiškio gimnazijoje. Ją baigęs, 1940 m. atvyko į Kauną, studijavo universitete architektūrą, bet penktame semestre dėl karo studijas nutraukė, slapstydamasis išvengė tremties. Nemažai L.Juozonio darbų yra Pandėlio seniūnijoje. Pandėlio 400 metų jubiliejaus proga –1991 m. – L. Juozonis pasiūlė prie kapinių esantį didžiulį akmenį atitemti arčiau vartų, ant jo pastatyti moters, į Pandėlį nešančios krepšius, figūrą. Pagal jo projektą Vidmantas Zakarka išdrožė ąžuolinę skulptūrą. L. Juozonis priekyje iš varinės skardos iškalė informacinius jubiliejaus ženklus. Bet kažkas pavogė varinę skardą, tada teko iškalti analogišką cinkuotą skardą su Pandėlio herbu. Ta pačia proga priešais Pandėlio autobusų stotį pastatytas kryžius irgi kurtas pagal L. Juozonio projektą.Pandėlio kapinėse, šventoriuje, pačiame mieste bei jo apylinkėse yra ir daugiau L. Juozonio darytų koplytstulpių, atminimo lentų, bareljefų, suprojektuotų kryžių. 1992 m. jis padarė ąžuolinę memorialinę lentą kun. rašytojui Mykolui Šeižiui-Dagilėliui, kuris 1920–1933 m. buvo Pandėlio klebonas. Ji prikalta prie buvusios klebonijos. Ten pat 1995 m. prikalė lentą į Sibirą ištremtam ir nukankintam kun. Fabijonui Kemėšiui.
Su skapiškėnu miškininku Vidmantu Markevičiumi L. Juozonis prisidėjo organizuojant partizanų bunkerio Notigalės (Kupiškio r.) miške atstatymą.“ (iš Vilmos Bičiūnaitės straipsnio ,,Gimtajame Rokiškyje“). Po L.Juozonio mirties jo kūrybiniu palikimu rūpinasi sūnėnas su šeima. Neseniai sulaukėme džiugios žinios – jie pažadėjo mūsų gimnazijos muziejui atvežti dar daugiau menininko darbų, nes jis labai norėjo, kad būtent Pandėlyje būtų saugomi jo darbai.
Muziejaus vadovė Violeta Karaliūnienė
