Pandėlio mokyklos istorijos faktai

,,Kelintas dešimtmetis Lietuvos pakraštyje tarp Susiejos ir Naratėlės upių evangelikai ir protestantai stato kirkes, o tų kirkių pastoriai (kunigai) ir vargonininkai moko lietuvius skaityti  ir iš knygų giedoti evangelikų protestantų giesmes,“ – rašė Panemunio vienuolyno kronikose. XVIII amžiuje evangelikams pradėjus lietuvius mokyti skaityti susirūpino ir Romos katalikai. Kupiškio Romos katalikų dekanatas ėmė steigti lietuviškas parapijines mokyklas. 1777 metais prie Pandėlio klebonijos buvo įkurta  pirmoji Pandėlio mokykla.

1865 metais buvo įkurta  nauja mokykla. Tuo metu, po 1863 metų sukilimo prieš caro valdžią, Lietuvoje buvo uždrausta lietuviška spauda lietuviškomis – lotyniškomis raidėmis, mokyklose nebuvo galima mokyti lietuvių kalba.

Pandėlio mokykloje mokėsi ir buvęs nepriklausomos Lietuvos ministras Kazys Audėnas. Knygoje ,,Paskutinis posėdis“ rašoma: ,,Mano antroji mokykla buvo Pandėlio mokykla, kurią pradėjau lankyti, kai jau gyvenome Raikėnų kaime. Pandėlio mokykla, nors ir seniai statyta, buvo didelė ir erdvi. Dirbo du mokytojai. Vedėju buvo surusėjęs vokietis Rozenbergas, o prie jo – lietuvis Jukna, kilęs iš Kavolių kaimo, Panemunio v. Visi pirmamečiai mokiniai patekdavo Juknos rankosna, kuris juos mokė lietuviškai ir šiek tiek rusiškai. Kitiems skyriams vadovavo Rozenbergas, beveik  nieko nemokėjęs lietuviškai. Jukna kituose trijuose skyriuose dėstė lietuvių kalbą: skaityti ir rašyti. Rozenbergas buvo gana rūstokas mokytojas. Mokinį, klaidingai atsakiusį, dažniausiai pajuokdavo posakiu: ,,Tokiam durneliui vis tiek: ar supuvusi bulvė, ar apelsinas“. Gavęs tokį vertinimą, mokinys negreit galėdavo atsigriebti mokytojo akyse. Iš antros pusės, daugelis mokinių nebuvo ne tik  ragavę, bet ir matę apelsinų. Mokytojas Jukna buvo griežtokas, bet į mokymą dėjo visą savo sielą. Pandėlio mokykloje tedainuodavome vien tik caro himną. Nei lietuviškų, nei rusiškų dainų nemokino. Su pertraukomis ją lankiau dvi žiemas, nes nuolatos ir prie ūkio darbų buvau reikalingas“ ( K.Audėnas. Paskutinis posėdis. V.,  psl. 23-25 ).

 Iki 1913 metų buvo trijų skyrių pradinė mokykla. Ji vadinosi Pandėlio liaudies mokykla. 1911 metais mokėsi 72 berniukai ir 28 mergaitės.

1912 metais pastatyta trečioji raudonų plytų mokykla.

1913 m. įsteigiama Pandėlio pradžios mokykla.  Iki 1915 metų dėstoma buvo rusų kalba. Tik viena pamoka per savaitę buvo skiriama lietuvių kalbos mokymui. Gimtosios kalbos mokė mokytoja Glemžaitė. Jai valdžia atlyginimo nemokėjo. Ją šelpdavo mokinių tėvai.

1940 metais Pandėlio mokykla buvo šešių skyrių.

1941 metais Pandėlyje buvo įkurta progimnazija (keturios klasės). Pirmasis progimnazijos direktorius buvo Mykolas  Antanaitis, gimęs 1883 m. Oreliuose, Krekenavos valsčiuje. Jis buvo vienas iš katalikiškos jaunimo organizacijos ,,Pavasaris“ steigėjų.

 1942 – 1944 metais Pandėlyje buvo keturios pradinės klasės ir keturios progimnazijos klasės. Direktorius Mykolas Antanaitis.

1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pradinės klasės buvo patalpintos privačiuose namuose ir 1912 metais statytame pastate. Progimnazijos klasės veikė 1938 metais pastatytame pastate.

1945- 1946 mokslo metais Pandėlio progimnazija tapo gimnazija.

1949 m. Pandėlio valsčiaus mokyklų sąraše minima Pandėlio gimnazija, o 1950 m. – Pandėlio vidurinė mokykla. Nuo 1949 iki 1951 m. mokyklos direktoriumi dirbo Juozas Pranckūnas.).

Nuo 1951 m. iki 1953 m. vidurinei mokyklai vadovavo direktorius Kęstutis Margevičius.

Nuo 1953 m. iki 1959 m. mokyklai vadovavo direktorius Andrius Lepeškevičius.

1958 buvo pradėta statyti nauja mokykla. Pastatyta 1962 metais.

1960 metais buvo pastatytas stadionas. Jame vykdavo ne tik sporto varžybos, bet ir Dainų šventės, Joninės, Derliaus šventės. Kasmet buvo organizuojamos mokyklos sporto šventės.

Nuo 1959 m. m. iki 1961 m. gruodžio mėnesio Pandėlio vidurinei mokyklai vadovavo direktorius Juozas Stankaitis, mokęs lietuvių kalbos. Nuo 1961 m. gruodžio iki 1962 m. direktore dirbo Regina Balbierienė, prieš tai dirbusi mokymo dalies vedėja.

Nuo 1962 metų mokyklai vadovavo Adolfas Samulėnas, Pandėlio gimnazijos II laidos abiturientas. Jis gimė 1929 m. Ratkūnų kaime. 1949 m. baigė Pandėlio gimnaziją ir pradėjo dirbti Kupiškio r. Mikierių pradinėje mokykloje, vėliau dirbo Skapiškio vidurinėje mokykloje. 1959 m. baigęs rusų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute grįžo į gimtąjį kraštą. Dirbo Suvainiškio pagrindinėje mokykloje, vėliau Pandėlio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, Pandėlio mokyklos – internato direktoriumi, Pandėlio rajono Švietimo skyriaus vedėju. Nuo 1962 metų iki 1991 m. dirbo vidurinės mokyklos direktoriumi.

1991 metais mokyklos iniciatyva buvo paminėtas Pandėlio 400 metų jubiliejus. Mokykloje buvo surengtas buvusių mokinių ir abiturientų susitikimas. Susitikimas tapo tradiciniu. Į jį atvyksta įvairių laidų abiturientai. Pandėlio vidurinę mokyklą baigė  profesorius Egidijus Šileikis, mokslų daktarai Eugenijus Stumbrys, Rimantas Stakėnas, Vytautas Melvydas, Petras Šibilskis, Danutė Blažytė, Skirmantas Valentas, rašytojas Rimantas Šavelis, sportininkas, buvęs akademinio irklavimo Lietuvos rinktinės narys, daugelio čempionatų prizininkas Jonas Vilkas ir kt.

1991 metų rugsėjo mokyklai pradėjo vadovauti Donatas Karaliūnas. Baigęs Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę,  nuo 1984 metų dirbo Kazliškio pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoju. Nuo 1989 m. pradėjo dirbti Pandėlio vidurinėje mokykloje mokytoju.

Rokiškio rajono valdybos 1994 m. kovo 29 d. potvarkiu Nr.60 V nuo 1994 m. balandžio 1 d. prie Pandėlio vidurinės mokyklos prijungta reorganizuojama Pandėlio specialioji internatinė mokykla.

1995 -1996 m. m.  istorijos mokytojos ekspertės Janinos Kubilienės iniciatyva buvo įrengtas kraštotyros muziejus. Janina Kubilienė mokykloje dirbo nuo 1966 m. Nuo 1970 m. pradėjo dirbti užklasinio darbo organizatore, vėliau direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Direktoriaus pavaduotoja dirbo iki 2000 m. 2000 m. mokytoja įgijo istorijos mokytojos ekspertės kvalifikacinę kategoriją. J.Kubilienė dirbo iki 2004 m. Kartu su vyresniųjų klasių mokiniais mokytoja sukaupė nemažai medžiagos apie Pandėlio istoriją, žymius  žmones, vietovardžius, surinko etnografinių daiktų. Muziejuje saugoma medžio drožėjo Liongino Šepkos lazda. Du paveikslus muziejui dovanojo tautodailininkas Leonas Ernestas  Juozonis,architektas, Garbės kraštotyrininkas, poeto J.Aisčio premijos laureatas, kuris buvo vienas iš muziejaus įkūrimo iniciatorių. Muziejuje yra kraštiečio tautodailininko Jono Bugailiškioskulptūra, saugoma mokytojos J. Kubilienės sukaupta vertinga medžiaga apie Pandėlio krašto žydų gyvenimą ir likimą. Nuo 1996 metų gimnazijoje rengiamos dailės parodos. Buvo organizuota grafikos paroda iš Lietuvos dailininkų sąjungos fondų. Savo darbus eksponavo tautodailininkė Monika Bičiūnienė, tapytojai Rimas Zigmas Bičiūnas, Algimantas Kliauga,skulptoriai Vaclovas Krutinis, Darius Bražiūnas, Rokiškio dailininkų „Rodos“ klubo nariai ir kt.  Nuo 2005 metų muziejui vadovauja lietuvių kalbos mokytoja V. Karaliūnienė.

1996 metais buvo paminėtos Pandėlio vidurinės mokyklos įkūrimo 50 metinės. Mokyklos jubiliejinėje šventėje dalyvavo visų  laidų abiturientai, buvę mokytojai, svečiai. Buvo sugiedotas ką tik sukurtas pandėliečių himnas (autorė Bronė Staskonytė), koncertavo mokytojų ansamblis (vadovas mokytojas Robertas Ruželė). Mokykloje veikė tautodailininkės tapytojos Monikos Bičiūnienės, karikatūristo Rimanto Dovydėno, tautodailininko Jono Bugailiškio, pandėliečio Prano Kliaugos, mokytojo Almanto Sriubiškio ir jo mokinių  darbų parodos.

2006 metais vidurinė mokykla buvo akredituota gimnazija. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. TS-1.12 ,,Dėl Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijos steigimo“ įsteigta  Rokiškio r. Pandėlio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo  mokykla. 2005-2006 m. m. mokėsi 502 mokiniai, baigė 37 abiturientai.

Tais pačiais metais sukurtas mokyklos himnas ( autorius muzikos mokytojas Robertas Ruželė), herbas ( idėjų autorės Aina Dabašinskienė, V. Karaliūnienė), vėliava.

2006 m. buvusiame gimnazijos bendrabučio pastate įkurta miesto biblioteka. Ankstesniais metais čia veikė progimnazija, vidurinė mokykla.

Nuo 2008 m. liepos 31 d. Rokiškio r. Pandėlio gimnazija padalijimo būdu reorganizuota į Rokiškio r. Pandėlio gimnaziją ir Rokiškio r. Pandėlio pradinę mokyklą.

2009 m. buvo pradėta gimnazijos renovacija. Nuo 1962 m., kada buvo pastatytas, gimnazijos pastatas nė karto nebuvo kapitališkai remontuotas. Renovavimo darbai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, taip pat planuojama dalį lėšų skirti iš rajono biudžeto ir gauti iš Valstybės investicijų programos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų šaltinių. Renovacijos darbai tęsiami.

2010 metais gimnazijos taryba, mokiniai ir tėvai nusprendė įvesti gimnazistų uniformą.

2010-2011 metais renovuotas gimnazijos stadionas. Projektas ,,Pandėlio gimnazijos sporto aikštyno modernizavimas“ buvo finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, valstybės biudžeto specialiosios EEE ir Norvegijos finansinių priemonių programos bei rajono savivaldybės lėšomis. Įrengta dirbtinės dangos futbolo aikštė, multifunkcinė apšviesta aikštelė žaisti krepšinį, tenisą ar kvadratą, šuoliaduobės, paplūdimio tinklinio aikštelė, tribūna, laipynės ir kt.

Gimnazijos kiemą puošia technologijų mokytojo Almanto Sriubiškio ir jo mokinių skulptūros, skirtos medžio drožėjo Liongino Šepkos ir tautodailininkės Monikos Bičiūnienės atminimui.

Medžiagą parengė Pandėlio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Violeta Karaliūnienė